Šiais laikais kompiuteriai tapo neatsiejama žmonių gyvenimo dalis. Vis daugiau verslų plečiasi į skaitmeninę erdvę, taip pat vis daugiau valstybinių institucijų perkelia savo paslaugas į internetines svetaines. Nuo bankų veiklos iki elektroninės prekybos – kompiuterių ir interneto dėka galima daugelį dalykų atlikti tiesiog iš namų.

Už kiekvienos internetinės svetainės ir aplikacijos slypi labai svarbi dalis – programavimas. Viskas, ką matote kompiuterio ekrane, turi būti suprogramuota. Paprastai tariant, programavimas yra instrukcijų, kurios nurodo, kaip turėtų funkcionuoti kompiuteris, kūrimas. Tai dažnai suprantama kaip kodų rašymas naudojant skirtingas programavimo kalbas, tačiau pats programavimas yra platesnė sąvoka – tai apima ne tik kodų rašymą, bet ir programos struktūros planavimą, dizaino kūrimą, testavimą ir panašiai. Programuotojas turi užtikrinti, kad jo parašytas kodas veiktų.

Taigi, programavimas yra nelengvas procesas, kuris apima ir techninius, ir analitinius įgūdžius. Galima skirti du programavimo tipus – front-end ir back-end, abu jie yra vienodai svarbūs. Front-end programavimo dėka kuriama tai, ką mato vartotojai, pavyzdžiui, internetinės svetainės išvaizda (todėl front-end programuotojui gali prireikti ir web dizaino žinių). Back-end programavimas užtikrina, kad internetinė svetainė ar programa veiktų sklandžiai.

Nėra abejonės, kad programavimas yra labai svarbus šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame atsiranda vis daugiau technologijų. Nuo jo priklauso ne tik kompiuteriai, bet ir, pavyzdžiui, išmanieji telefonai, TV sistemos ar medicininė įranga. Trumpai tariant, programavimo poreikis tik auga, nes jo dėka galima automatizuoti procesus, kurti naujas technologijas ir sistemas. Taip pat programavimo pagalba galima atlikti sudėtingas statistines analizes ir kurti dideles duomenų bazes, modelius ir daryti prielaidas remiantis įžvalgomis iš duomenų.

Skirtingos programavimo kalbos

Vis dėlto, dauguma žmonių programavimą pirmiausiai asocijuoja su kodų rašymu. Tai išties labai svarbi programavimo dalis, be kurios nevyktų programavimo procesas. Pats kodas rašomas naudojant skirtingas programavimo kalbas, ir paprastam žmogui jis gali atrodyti kaip skaičių ir raidžių kratinys. Tačiau kodo rašymas turi būti itin tikslus, kitaip internetinė svetainė ar programa neveiks. Be to, dauguma programuotojų moka bent kelias programavimo kalbas.

Pirmoji programavimo kalba buvo sukurta 1843 metais, ją sukūrė Charles Babbage ir Ada Lovelace. Nuo to laiko buvo sukurta apie 9000 programavimo kalbų.  Toliau aptarsime populiariausias skirtingas programavimo kalbas:

• PHP programavimas. PHP (sutrumpinimas iš Hypertext PreProcessor) yra plačiausiai naudojama atvirojo kodo ir bendrosios paskirties serverio pusės programavimo kalba. Ji dažniausiai pasitelkiama kuriant žiniatinklius, dinamines svetaines ir programas. Ją 1994 metais sukūrė Rasmus Lerdorf;
• HTML & CSS programavimas. Nors HTML ir CSS nėra laikomos programavimo kalbomis, jos yra labai svarbios norint suteikti internetinei svetainei struktūrą ir stilių. Už struktūrą atsakinga HTML, o už stilių – CSS;
• Drupal programavimas. Drupal yra internetinės svetainės turinio valdymo įrankis, bet kai kuriais atžvilgiais ją galima vadinti programavimo kalba. Pavyzdžiui, Drupal yra parašyta naudojant PHP, o su šiuo įrankiu galima kurti kitus įrankius internetinės svetainės turinio valdymui.
• JavaScript programavimas. JavaScript  yra dinamiška programavimo kalba, naudojama kuriant žiniatinklio programas, žaidimus ir kita. Tai leidžia internetinėse svetainėse įdiegti dinamines funkcijas, kurių negalima įdiegti naudojant tik HTML ir CSS;
• WordPress programavimas. WordPress yra atvirojo kodo turinio valdymo sistema (TVS), naudojama svetainėms kurti. Dauguma internetinių svetainių yra sukurtos naudojant WordPress. Nors programinė įranga yra nemokama, daugelis žmonių samdo profesionalius programuotojus aukštos kokybės svetainių kūrimui ir plėtrai.